Projekto pagrindimas

Europos Komisijos pasiūlyta strategija „nuo ūkio iki stalo“, kuri įgyvendinama pagal iniciatyvą „Žaliasis kursas Europai“, planuojama inicijuoti esminius pokyčius žemės ūkyje, diegiant pokyčius gamyboje, kurie leistų pereiti prie tvaraus ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio ūkininkavimo. Siūlomoje Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimo 2021-2027 m. strategijoje įvardijami devyni tikslai, kuriuose, be kita ko, daugiausia dėmesio skiriama ūkių gyvybingumui ir atsparumui, konkurencingumui, rinkos jėgų pusiausvyrai maisto vertikalėje, kartų kaitai ar gyvybingoms kaimo vietovėms.

Nors nėra vienos mažo ūkio apibrėžties, neginčijama, kad ¾ ūkių ES yra labai maži, jų pagrindinė funkcija – pragyvenimas ir nedidelė gamyba. 77,6 proc. ūkių ūkininkauja mažesniame nei 10 ha plote. Smulkūs ūkiai yra Europos žemės ūkio pagrindas, todėl būtina pabrėžti jų vaidmenį ir svarbą (įskaitant socialinę ir aplinkosauginę). Tuo pat metu ES susiduria su visuomenės senėjimo, migracijos į miestus ir kartų kaitos žemės ūkyje problema. Tik 11 proc. ūkių vadovų yra jaunesni nei 40 metų. Be to, ūkių skaičius mažėja. Žemės ūkis yra kapitalui imlus sektorius, kuriame įėjimo į rinką kliūtys yra gana didelės. Todėl visos naujos žemės ūkio koncepcijos tvarumas priklauso nuo mažų šeimos ūkių, kurie bus perduoti jauniesiems ūkininkams, gyvybingumo.

Smulkūs ūkiai negali pasinaudoti didelių ūkių plėtros strategija dėl laiko, administracinių, kapitalo ir žinių poreikio. Sėkmingo gyvybingumo ir tvarumo galimybė yra intensyvi gamyba, kurianti didelę pridėtinę vertę. Paprastai tai reiškia daug darbo jėgos reikalaujančių ir iš anksto apdorotų produktų gamybą. Plėtros kliūtis dažnai yra investicinio kapitalo trūkumas ir patekimo į rinką (ypač į mažmeninės prekybos tinklus) sunkumai. Šiuo atveju išeitis - pačių ūkininkų bendradarbiavimas, taip pat vertikalus bendradarbiavimas su kitomis įmonėmis, mokslu ir konsultacijos.

Deja, Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje bet koks bendradarbiavimas vis dar diskredituojamas dėl socialistinės patirties ir nesėkmingos transformacijos. Tačiau šiuolaikiniai jaunieji ūkininkai ir žemės ūkio studentai nebeturi savo neigiamos patirties. Jie naudojasi dalijimosi ekonomikos paslaugomis. Tokiomis aplinkybėmis, kai valstybės parama bet kokio pobūdžio kooperacijai steigti yra ribota arba naudojama netinkamai, o kooperacijos lygis žemas, būtina sukurti inovatyvią žinių bazę, kuri inicijuotų bendrą jaunųjų ūkininkų veiklą. Strategijoje numatytos politikos naujovės turės reikšmingos įtakos jaunųjų ūkininkų, dirbančių mažuose ūkiuose, padėčiai.

Žemės ūkio studentų švietimas ir aktyvių jaunųjų ūkininkų mokymas yra būtinas ilgalaikės žemės ūkio perspektyvos aspektas artėjančių pokyčių kontekste. Svarbu išryškinti smulkių ūkių tvarumo problemas dabartinėmis ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis, apibrėžti silpnąsias vietas ir kritinius taškus, galinčius reikšmingai paveikti visą procesą ilgalaikėje perspektyvoje, ir skatinti veiklą, leidžiančią sėkmingai ir perspektyviai ūkininkauti ilgalaikėje perspektyvoje. Atsižvelgiant į tai, projektu siekiama sukurti tarptautiniu mastu ir turinio požiūriu įvairiapusišką, tarptautinio bendradarbiavimo pagrindu parengtą rezultatų rinkinį, kuris, atsižvelgiant į naujai siūlomą strategiją, padės jauniesiems smulkiųjų ūkių ūkininkams prisitaikyti prie naujų sąlygų, sudarant prielaidas ilgalaikiam gyvybingumui, žemės ūkio veiklos tvarumui ir didesnės pridėtinės vertės kūrimui.